Kardiologė iš Kauno klinikų: širdies ligos jaunėja, ir pagrindinis kaltininkas — nutukimas

Įsivaizduokite jauną vyrą, 30-ies, grįžtantį po darbo. Jis jaučiasi pavargęs — labiau nei įprastai. Lipant laiptais į ketvirtą aukštą užknisa dusulys, nors dar prieš metus tas pats maršrutas buvo net nepastebimas. Jis numoja ranka: pervargimas, stresas, reikia daugiau miegoti. O po kelių mėnesių atsiduria greitosios pagalbos automobilyje su diagnoze, kurios nesitikėjo sulaukti dar bent dvidešimt metų.

Kauno klinikų kardiologė Jurgita Plisienė sako, kad tokios istorijos nebėra išimtis. „Vis dažniau pas mus patenka jauni žmonės po gaivinimo, po infarkto ar kitų labai sunkių būklių, ir baisiausia turbūt tada, kai širdies ligos pasireiškia staigia mirtimi", — konstatuoja ji.

Dar prieš dešimtmetį širdies ir kraujagyslių ligos buvo laikomos beveik išimtinai vyresnio amžiaus žmonių problema. Šeimos gydytojas, išgirdęs dvidešimtmečio skundą dėl spaudimo krūtinėje, dažniausiai numodavo ranka — stresas, permiegok, pailsėk. Dabar padėtis kitokia. Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa Lietuvoje apima 40–60 metų amžiaus grupę, o gydytojai vis dažniau mato pacientus, kuriems infarktas diagnozuojamas gerokai anksčiau, nei buvo įprasta prieš dešimtmetį.

Kas pasikeitė: ne vienas veiksnys, o jų derinys

Pasak J. Plisienės, atsakymo nereikia ieškoti viename konkrečiame veiksnyje. Gyvenimo būdas, mityba, stresas, judėjimo stoka — visa tai sukuria terpę, kurioje širdies ligos gali užklupti dar gerokai prieš keturiasdešimtąjį gimtadienį. Ir kuo daugiau šių veiksnių sutampa viename žmoguje, tuo didesnė rizika.

Nutukimas: ne tik išorė, bet ir tai, kas vyksta viduje

Bet yra vienas veiksnys, kurį gydytojai išskiria kaip ypač klastingą. Tai nutukimas — tiksliau, pilvinis, dar vadinamas visceraliniu. Tai ne ta „šiek tiek papildomų kilogramų" situacija, kurią daugelis linkę numoti ranka. Visceralinis nutukimas reiškia, kad riebalinis audinys kaupiasi ne tik po oda, bet ir aplink vidaus organus. O toks audinys yra metaboliškai aktyvus — jis ne tiesiog „guli", o aktyviai skatina lėtinį uždegimą visame organizme.

Gydytoja aiškina: šis riebalinis audinys blogina cholesterolio ir gliukozės apykaitą, didina insulino rezistencijos riziką ir sudaro palankias sąlygas aterosklerozei progresuoti. Paprastais žodžiais: jūsų paties kūnas pradeda save lėtai žaloti, o jūs to net nejaučiate, kol vieną dieną atsiranda skausmas krūtinėje.

Lietuva skaičiuose: antsvoris — daugumos problema

Lietuvoje nutukimo problema ypač opi. Higienos instituto 2023–2024 mokslo metų duomenimis, antsvorį arba nutukimą turi daugiau nei pusė suaugusių gyventojų. Kas dar blogiau, problema jaunėja kartu su pacientais: tarp mokyklinio amžiaus vaikų nutukusių yra apie 7 proc., o antsvorį turinčių — dar beveik 16 proc. Šie vaikai užaugs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kuri jau dabar formuojasi.

Kodėl jauni žmonės nesitikrina

Paradoksalu, bet jauname amžiuje vis dar gajus įsitikinimas, kad rimtos ligos gresia kažkam kitam ir kada nors vėliau. J. Plisienė pabrėžia, kad būtent todėl prevencija turėtų prasidėti ne tada, kai žmogus jau atsiduria ligoninėje, o gerokai anksčiau. „Viskas prasideda nuo paties žmogaus. Jis turi žinoti savo pagrindinius rodiklius, suprasti, ką reiškia sveika gyvensena, ir siekti kiek įmanoma arčiau tų tikslų. Gydytojai gali patarti, gali gydyti, kai liga jau atsiranda, bet geriausias variantas yra neleisti jai išsivystyti", — sako kardiologė.

Ką reiškia „žinoti savo rodiklius"

Pasak gydytojos, kiekvienam žmogui svarbu bent kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį, žinoti savo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, įsivertinti kūno masės indeksą, atkreipti dėmesį į rūkymą, fizinį aktyvumą ir miegą. Tai nėra sudėtinga — daugumą šių tyrimų galima atlikti per vieną vizitą pas šeimos gydytoją.

Prevencinė programa, kuri veikia Lietuvoje, veikia taip: šeimos gydytojas įvertina paciento rizikos veiksnius, prireikus sudaro individualų prevencijos planą, o jei rizika labai didelė — siunčia išsamesniam ištyrimui ir gydymui. Sistema yra. Tik klausimas, kiek žmonių ja naudojasi.

Ką iš tikrųjų daro nutukimas širdžiai

Nutukimo poveikis širdžiai yra daugiasluoksnis. Jis didina infarkto ir insulto riziką. Jis prisideda prie širdies nepakankamumo išsivystymo. Ir, trečia, jis blogina beveik visus kitus rizikos veiksnius — nuo kraujospūdžio iki cholesterolio. Tai nėra estetinė problema, tai yra lėtinė liga, nuo kurios neretai prasideda visa virtinė kitų sveikatos sutrikimų.

Svorio metimas: lėtai, o ne greitai

J. Plisienė pabrėžia, kad svarbu ne tik mesti svorį, bet ir tai, kaip tai daroma. Drastiškos dietos, kurios žada greitus rezultatus, dažnai atneša daugiau žalos nei naudos. Organizmas, netekęs svorio per greitai, linkęs jį atgauti su kaupu, o toks „jo-jo" efektas širdžiai yra ypač žalingas. Vietoj to, gydytoja rekomenduoja nuoseklų gyvenimo būdo keitimą — mažais žingsniais, bet ilgam.

Ką daryti, jei esate jaunesnis nei 40

Jei esate jaunesnis nei 40 metų ir nerimaujate dėl savo širdies, pirmas žingsnis — nueiti pas šeimos gydytoją ir paprašyti bazinių tyrimų. Antras — sąžiningai įsivertinti savo gyvenimo būdą: kiek valandų per dieną sėdite? Kiek kartų per savaitę pajudate tiek, kad pulsas pakyla? Kiek cukraus ir perdirbto maisto suvartojate? Tai nėra klausimai, į kuriuos patogu atsakyti, bet jie yra būtini.

Gydytoja primena, kad širdies ligos nėra kažkas, kas nutinka „kitiems". Jos nutinka tiems, kurie ignoruoja pirmuosius signalus. Ir tie signalai dažnai būna tylesni, nei manome — ne skausmas krūtinėje, o nuovargis, dusulys lipant laiptais, nereguliarus širdies plakimas po fizinio krūvio, kuris anksčiau atrodė lengvas.