Prieš penkerius metus susitikti su draugais reiškė nueiti į parką su termosu arbatos. Šiandien tas pats kvietimas atrodo maždaug taip: „Susitinkam brunch'ui, paskui koncertas, o vakare gal dar kur?" Ir nė viena iš šių veiklų nebekainuoja nulio eurų.
Šis reiškinys jau turi pavadinimą — draugystės infliacija, arba friendflation. Tai nėra abstrakti ekonomikos teorija. Tai realybė, kurią gyvena jauni žmonės Lietuvoje: socialinis gyvenimas brangsta greičiau nei jų atlyginimai, o spaudimas dalyvauti niekur nedingsta.
„Swedbank" užsakymu atliktas 18–29 metų jaunų suaugusiųjų tyrimas atskleidė skaičių, nuo kurio sunku atsukti žvilgsnį: net 74 procentai jaunų žmonių būdami su draugais ar artimaisiais yra išleidę daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad taip nutinka dažnai — ne kartą per metus, o reguliariai.
Kai kalbamės su dvidešimtmete kauniete Ieva, ji nesunkiai prisimena bent tris praėjusio mėnesio atvejus, kai išėjo į miestą planuodama išleisti penkiolika eurų, o grįžo palikusi keturiasdešimt. „Net nepastebi, kaip prie kavos prisideda desertas, paskui taksi, paskui dar vienas gėrimas, o draugė sako 'neparanojink, juk retai susitinkam'. Ir tu sumoki", — pasakoja ji.
Ievos istorija nėra išskirtinė. Socialinės žiniasklaidos era performavo patį draugystės modelį — iš buvimo kartu į patirčių rinkimą. Kiekvienas susitikimas potencialiai tampa turiniu: estetiška vakarienė, koncertas, savaitgalio išvyka, festivalis. Paprastas antradienio vakaras su arbata retai patenka į „Instagram" istorijas, todėl ilgainiui ima atrodyti, kad taip niekas nebedaro.
„Swedbank" tyrimas rodo, kad penktadalis jaunų žmonių jaučia spaudimą atitikti socialiniuose tinkluose matomą gyvenimo būdą. Tai nereiškia, kad kažkas tiesiogiai sako „pirk tą suknelę" ar „užsakyk tą kelionę". Spaudimas subtilesnis: kai draugų rate visi renkasi brunch'ą centre, atsisakyti reiškia ne tik sutaupyti pinigų, bet ir praleisti bendrą patirtį, apie kurią kitądien kalbės visi.
Tarptautinė asmeninių finansų platforma „Credit Karma" atliko tyrimą, kuris papildo šį paveikslą skaičiais iš kitur: daugiau nei trečdalis Z kartos ir tūkstantmečio kartos atstovų turi draugų, kurie — sąmoningai ar ne — skatina juos išlaidauti daugiau nei leidžia galimybės. Dalis respondentų prisipažino įsiskolinantys vien tam, kad galėtų neatsilikti nuo aplinkinių.
Lietuvoje situaciją aštrina ir bendras kainų augimas. Kava Vilniaus ar Kauno centre šiandien kainuoja 4–5 eurus, vakarienė dviem retai telpa į 40 eurų, o koncerto bilietas beveik niekada nekainuoja mažiau nei 25. Šios sumos nėra kosminės, bet kai jos kartojasi du ar tris kartus per savaitę, mėnesio gale lieka klausimas: kur dingo pusė algos?
Psichologai čia įžvelgia gilesnę dinamiką. Baimė praleisti — FOMO — nėra tik socialinių tinklų terminas. Tai realus nerimas, kurį patiria žmogus matydamas, kad kažkas vyksta be jo. O kai tas „kažkas" kainuoja pinigus, žmogus renkasi tarp finansinio saugumo ir socialinio priklausymo. Jauname amžiuje, kai finansiniai įpročiai dar tik formuojasi, šis pasirinkimas dažnai nusveria ne saugumo pusėn.
Yra ir kita medalio pusė. Atsisakyti kiekvieno mokamo susitikimo taip pat nėra išeitis — ilgainiui tai gali reikšti izoliaciją, kuri savo ruožtu veikia psichikos sveikatą. Tyrime dalyvavę jaunuoliai minėjo, kad finansinis spaudimas verčia juos ne tik skolintis, bet ir meluoti: sugalvoti priežastis nedalyvauti, kai tikroji priežastis yra pinigai.
Ši dinamika kuria užburtą ratą. Kuo daugiau pinigų išleidi socialiniam gyvenimui, tuo mažiau jų lieka santaupoms ar būtiniausioms reikmėms. O kuo mažiau santaupų, tuo didesnis stresas — kuris vėlgi gali būti „gydomas" socialiniais susitikimais, kurie kainuoja.
Finansinio raštingumo ekspertai siūlo keletą konkrečių strategijų. Pirmiausia — sąmoningai planuoti biudžetą pramogoms kaip atskirą eilutę, o ne leisti jai susiformuoti spontaniškai. Antra — nebijoti siūlyti alternatyvų: pasivaikščiojimą vietoj kavinės, vakarienę namuose vietoj restorano, nemokamą renginį vietoj mokamo. Trečia — atsisakyti vieno iš penkių kvietimų. Tyrimai rodo, kad vienas atsisakymas per savaitę gali sumažinti mėnesio išlaidas pramogoms iki 30 procentų, o santykiai dėl to nenukenčia — juk niekas neskaičiuoja, kiek kartų tu atėjai, o kiek ne.
Galbūt svarbiausia, ką rodo šie duomenys — kad problema egzistuoja ir ji yra didesnė nei atrodo. 74 procentai jaunų žmonių, išleidžiančių daugiau nei gali, nėra atsitiktinumas. Tai signalas, kad socialinės normos keičiasi greičiau nei ekonominė realybė. O kol atlyginimai vejasi kainas, verta bent jau žinoti, kad kava su draugu neprivalo kainuoti keturiasdešimties eurų.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar draugystės infliacija veikia tik jaunus žmones?
- Tyrimai rodo, kad labiausiai šis reiškinys pasireiškia tarp 18–29 metų žmonių, nes jų finansiniai įpročiai dar tik formuojasi, o socialinis spaudimas šiame amžiuje yra didžiausias. Tačiau vyresni žmonės taip pat patiria spaudimą — ypač per gimtadienius, vestuves ar kitus socialinius renginius, tik jie dažniau turi stabilesnį finansinį pagrindą.
- Ką daryti, jei draugai nuolat kviečia į brangius renginius?
- Finansų ekspertai rekomenduoja atvirai kalbėtis apie biudžeto ribas. Sakyti „šįkart negaliu, bet kitą kartą susitikim pigiau" yra visiškai normalu. Taip pat siūlyti alternatyvas: vietoj restorano — vakarienė namuose, vietoj koncerto — nemokamas miesto renginys. Svarbiausia suprasti, kad tikri draugai nevertina santykių pagal išleistą sumą.