Jei jūsų santykis su burokėliais apsiriboja šaltibarščiais, mišraine ir silkės patalais — jūs matote gal dešimtadalį to, ką ši daržovė gali duoti virtuvėje. Prekybos tinklo „Rimi" atstovai sako, kad burokėliai yra viena labiausiai nuvertinamų daržovių Lietuvos virtuvėje, nors jų potencialas siekia toli už tradicinių patiekalų ribų.
„Burokėliai yra viena labiausiai nuvertinamų daržovių. Dažnai juos prisimename tada, kai gaminame tradicinius patiekalus, tačiau iš tiesų tai labai patogus produktas šiuolaikinei virtuvei: virti burokėliai jau paruošti naudoti, jų nereikia ilgai apdoroti, o derinant su sūriu, riešutais, jogurtu, avinžirniais ar citrusais galima greitai sukurti visai kitokį skonį", — sako „Rimi" ryšių su visuomene vadovė Luka Lesauskaitė.
Spalva, kuri keičia lėkštės architektūrą
Burokėliai iš kitų šakniavaisių išsiskiria pirmiausia ne skoniu, o spalva. Ją suteikia natūralūs pigmentai betalainai — medžiagos, kurios ne tik atrodo įspūdingai, bet ir veikia kaip antioksidantai. Dėl jų net paprasčiausias patiekalas su burokėliais atrodo restoraniškai: plonai pjaustytas karpačas, užtepėlė ar šiltos salotos iš karto įgauna vizualinį svorį, kurio nepasieksi su bulve ar morka.
Beje, burokėliai nėra tik tamsiai raudoni. Parduotuvėse vis dažniau pasitaiko geltonų, baltų ar net dryžuotų veislių — ypač ūkininkų turgeliuose sezono metu. Kiekviena spalva turi šiek tiek kitokį skonio profilį: geltonieji švelnesni, saldesni, baltieji — neutralesni, todėl tinka ten, kur nenorite, kad burokėlis „perdažytų" visą patiekalą.
Trys skonio taisyklės, kurios viską keičia
Virtuvėje burokėliai vertinami dėl salstelėjusio, žemiško skonio, kuris ypač gerai reaguoja į kontrastus. Pirmoji taisyklė: rūgštis. Ji suteikia gaivumo ir nukerta tą sunkų, „rūsio" poskonį, kurio dalis žmonių nemėgsta. Citrinos sultys arba balzaminis actas — paprasčiausi, bet veiksmingiausi įrankiai.
Antroji taisyklė: sūrumas. Feta, ožkos sūris, net paprasta fermentinė varškė paryškina burokėlių saldumą, sukurdamos tą „kažko trūksta — ir štai ko" efektą.
Trečioji taisyklė: traškumas. Riešutai, sėklos, skrudinti avinžirniai ar granatų sėklos prideda tekstūros. Be jų burokėlių patiekalas dažnai būna pernelyg vientisas — skanu, bet monotoniška.
Trys patiekalai, nuo kurių verta pradėti
Pirmasis — burokėlių karpačas su feta, riešutais ir medaus-garstyčių padažu. Virtus burokėlius supjaustykite plonais griežinėliais ir išdėliokite lėkštėje. Ant viršaus užtrupinkite fetos arba ožkos sūrio, užberkite paskrudintų graikinių riešutų (tinka ir saulėgrąžos, moliūgų sėklos) ir šiek tiek gražgarsčių. Padažui sumaišykite alyvuogių aliejų, citrinos sultis arba balzaminį actą, medų, garstyčias, druską ir šviežiai maltus juoduosius pipirus. Užpilkite ant burokėlių. Gaivesniam skoniui papildomai tinka apelsino skiltelės arba granatų sėklos.
Antrasis — burokėlių užtepėlė su graikišku jogurtu ir riešutais. Virtus burokėlius sutarkuokite smulkesne tarka, sumaišykite su graikišku jogurtu, smulkintu arba spaustu česnaku, kapotais graikiniais riešutais, druska ir pipirais. Užtepėlę dėkite ant skrudintos duonos. Jei norisi gaiviau — įlašinkite šiek tiek citrinos sulčių, o jei norisi ryškesnio skonio — įberkite šviežių krapų arba petražolių. Ši užtepėlė paruošiama per dešimt minučių, jei burokėliai jau išvirti, ir puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek vakaro užkandžiui prie taurės baltojo vyno.
Trečiasis — šiltos burokėlių salotos su avinžirniais ir jogurto padažu. Orkaitėje paskrudinkite burokėlių skilteles su alyvuogių aliejumi, druska ir kmynais (apie 25 minutes 200 °C temperatūroje). Tuo metu paruoškite konservuotus avinžirnius — nusausinkite, paskrudinkite sausoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus, kol taps traškūs. Padažui sumaišykite graikišką jogurtą su citrinos sultimis, smulkintu česnaku, druska. Viską sudėkite į lėkštę: šiltus burokėlius, traškius avinžirnius, ant viršaus — šaukštą jogurto padažo, saują rukolos ir, jei turite, šiek tiek granatų sirupo. Šios salotos yra sotūs pietūs, kurių nepasakysi, kad pagaminti užtruko mažiau nei pusvalandį.
Šaltibarščių festivalis — proga pergalvoti įpročius
Sezonas tam palankus: per šaltibarščių festivalį burokėliai natūraliai grįžta į dėmesio centrą — bet jie gali būti kur kas daugiau nei rožinės sriubos ingredientas. Virti burokėliai šaldytuve išsilaiko iki penkių dienų, tad galima išvirti kelis iš karto savaitgalį ir per savaitę eksperimentuoti.
Dar vienas praktinis patarimas: jei perkate nevirtus burokėlius, rinkitės tvirtus, lygia odele, be minkštų dėmių. Lapeliai, jei yra, turi būti gaivūs, nevystantys — beje, juos taip pat galima naudoti salotose, jie primena mangoldą ar špinatus.
Kodėl verta eksperimentuoti
Burokėliai dažnai kainuoja nedaug — sezono metu kilogramas gali kainuoti mažiau nei eurą — yra sotūs, ryškios spalvos ir lengvai pritaikomi tiek greitai vakarienei, tiek užkandžiui, kuris lėkštėje atrodo lyg iš restorano. Tai nėra daržovė, kuriai reikia valandų pasiruošimo ar egzotiškų prieskonių. Tiesiog išvirti, atvėsinti, supjaustyti — ir jau turite pagrindą, ant kurio galima statyti bet ką.
Lietuviška virtuvė turi gilią šakniavaisių tradiciją, tačiau ji per dažnai apsiriboja „virti ir sutarkuoti su majonezu". Trys čia aprašyti patiekalai nereikalauja nei specialių įgūdžių, nei brangių ingredientų — tik šiek tiek smalsumo. O būtent smalsumas ir yra tas ingredientas, kurio dažniausiai trūksta virtuvėje.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar virtus burokėlius galima laikyti šaldytuve ir kiek ilgai?
- Taip, virti burokėliai sandariame inde šaldytuve išsilaiko iki penkių dienų. Prieš naudojant pakanka išimti ir palikti kambario temperatūroje 15 minučių.
- Kokias burokėlių veisles rinktis skirtingiems patiekalams?
- Tamsiai raudoni universalūs — tinka viskam. Geltonieji švelnesni ir saldesni, puikiai tinka karpačui ar salotoms, kur nenorite, kad spalva nudažytų kitus ingredientus. Baltieji neutralaus skonio, tinka užtepėlėms.
- Ar burokėlių lapai valgomi?
- Taip, švieži burokėlių lapai yra valgomi ir maistingi — juos galima dėti į salotas, troškinti kaip špinatus arba naudoti kokteiliuose. Jų skonis primena mangoldą.