Skambutis Druskininkuose truko kelias minutes — iš sąskaitos dingo 17 500 eurų

Jei jums paskambintų žmogus, prisistatantis banko darbuotoju, ir paprašytų skubiai patvirtinti operaciją — ką darytumėte? Druskininkuose gyvenanti maždaug 80-ies metų moteris birželio ketvirtosios rytą pakėlė ragelį ir šio klausimo sau neuždavė. Po kelių valandų iš jos sąskaitos buvo išgryninta 17,5 tūkstančio eurų.

Skambutis, pakeitęs viską

Birželio 4-osios rytas ramiai prasidėjo, kol apie vienuoliktą valandą moteriai paskambino nepažįstami asmenys. Jie kalbėjo lietuviškai su rusišku akcentu ir prisistatė banko darbuotojais. Pokalbio metu jie įtikino senjorę atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių pinigai dingo iš sąskaitos.

Penktadienį, birželio 5-ąją, moteris kreipėsi į Druskininkų policijos komisariatą. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau patirtis rodo, kad tokiais atvejais pinigus susigrąžinti itin sunku — sukčiai dažniausiai veikia organizuotai, pinigus perveda per kelias sąskaitas, o galutinis taškas neretai būna užsienyje.

Policijos departamento duomenimis, tai nebuvo vienintelis tokio pobūdžio pranešimas praėjusią savaitę.

Antrasis smūgis — 45 tūkstančiai iš Kauno senjorės

Tuo pat metu į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi kita garbaus amžiaus moteris, gimusi 1948-aisiais. Jos istorija skyrėsi ne tik suma — čia dingo 45 tūkstančiai eurų — bet ir sukčiavimo trukme.

Nuo šių metų balandžio pradžios iki gegužės 22 dienos jai ne kartą skambino nepažįstamas vyras, kalbėjęs tik rusiškai. Jis prisistatė banko saugos darbuotoju ir pamažu kūrė pasitikėjimą — kiekvienas skambutis buvo dar vienas žingsnis link didesnės sumos išviliojimo.

Tai nebuvo vienkartinė ataka — sukčius bendravo su auka beveik du mėnesius. Jis žinojo, kaip kalbėti su vyresnio amžiaus žmogumi, kaip įtikinti, kad pinigams gresia pavojus ir būtina juos „perkelti į saugią sąskaitą". Galiausiai iš viso buvo išviliota 45 tūkstančiai eurų.

Abiem atvejais policija pradėjo ikiteisminius tyrimus. Bendras dviejų senjorių nuostolis — daugiau kaip 62,5 tūkstančio eurų.

Kaip atpažinti telefoninių sukčių schemą

Visoje Lietuvoje telefoninių sukčių schema išlieka ta pati jau kelerius metus, tačiau aukų nemažėja. Sukčiai taikosi į vyresnio amžiaus žmones, skambina netikėtai ir prisistato banko, policijos, „Google" ar kitų institucijų atstovais.

Jų ginklas — baimė. „Jūsų sąskaitoje įtartina veikla", „Kažkas bando nuimti pinigus", „Turime juos skubiai apsaugoti" — tokios frazės sukelia paniką, ir žmogus nustoja mąstyti kritiškai. Sukčiai dažnai turi dalį asmeninės informacijos — vardą, pavardę, kartais net sąskaitos numerio fragmentus, o tai sukuria įtikinamumo įspūdį.

Svarbiausia taisyklė, kurią verta įsiminti ir priminti artimiesiems: bankai niekada neskambina klientams prašydami pervesti pinigų, atskleisti slaptažodžių ar įdiegti programėlių. Jokiai institucijai neprireiks jūsų PIN kodo ar prisijungimo duomenų telefonu. Jei skambinantysis prašo tokių dalykų — tai sukčius, kad ir kaip įtikinamai kalbėtų.

Druskininkai — patrauklus taikinys

Kurortinis miestas, kuriame gyvena nemaža dalis vyresnio amžiaus gyventojų, sukčiams yra patrauklus taikinys. Senjorai dažnai gyvena vieni, turi ilgai kauptų santaupų ir ne visada yra girdėję apie naujausias sukčiavimo schemas. Vieno skambučio pakanka, kad dešimtmečiais taupyti pinigai išnyktų per kelias minutes.

Druskininkų policija ne kartą ragino gyventojus būti budrius, dalijo informacinius lankstinukus, organizavo susitikimus su senjorais. Tačiau sukčių metodai evoliucionuoja greičiau nei prevencija.

Birželio 4-osios atvejis parodė, kad net nedidelio miesto gyventojai nėra apsaugoti — priešingai, mažesnėse bendruomenėse kiekvienas toks įvykis atsiliepia skaudžiau, nes žinia pasklinda greičiau, o pasitikėjimas tarp žmonių, kurie pažįsta vieni kitus dešimtmečius, po tokio įvykio ima svyruoti.

Ką daryti sulaukus įtartino skambučio

Policijos pareigūnai pateikia aiškias rekomendacijas. Jei sulaukėte skambučio iš nepažįstamo numerio, o pašnekovas prisistato banko ar kitos institucijos darbuotoju ir prašo asmens duomenų, slaptažodžių ar pinigų pervedimo — nedelsdami padėkite ragelį.

Po tokio skambučio patartina paskambinti į savo banką oficialiu numeriu, nurodytu ant mokėjimo kortelės arba sutartyje. Paklauskite, ar tikrai vyksta kažkokie neįprasti procesai su jūsų sąskaita. Devyniais atvejais iš dešimties atsakymas bus „ne, viskas tvarkoje" — tai reiškia, kad jūs ką tik išvengėte sukčių spąstų.

Apie įvykį rekomenduojama pranešti policijai, net jei pinigų nepraradote. Kuo daugiau informacijos tyrėjai turės apie skambučius, jų laiką ir naudojamus numerius, tuo didesnė tikimybė sustabdyti sukčius, kol jie nepasiekė kitų aukų.

Jei pinigai jau dingo — veikti reikia nedelsiant

Jei pinigai jau pervesti arba išgryninti, svarbiausia — greitis. Kuo greičiau kreipsitės į policiją ir banką, tuo didesnė tikimybė, kad operaciją pavyks sustabdyti ar bent užšaldyti lėšas gavėjo sąskaitoje.

Pareigūnai pabrėžia — nereikia gėdytis, kad tapote auka. Sukčiai yra profesionalūs manipuliatoriai, jų metodai apgalvoti, o žmonės, su kuriais jie dirba, specializuojasi būtent vyresnio amžiaus žmonių įtikinėjime. Kuo daugiau nukentėjusiųjų kreipiasi į policiją, tuo daugiau duomenų tyrėjai surenka ir tuo realesnė galimybė pasiekti organizatorius.

Dvi istorijos iš Druskininkų ir Kauno dar tik pradėtos tirti. Ar pavyks rasti kaltuosius — parodys laikas. Tačiau vienas dalykas aiškus jau dabar: paprastas patarimas, kurį verta pakartoti kiekvienam artimajam, kaimynui ar pažįstamam — „jei abejoji, padėk ragelį" — vis dar yra efektyviausia apsaugos priemonė, kokią tik turime.