Naujoji Lietuvos vyriausybė susiduria su priešiška reakcija dėl antisemitizmo

Lietuvos politinis kraštovaizdis susiduria su precedento neturinčia sumaištimi, nes naujai suformuota vyriausybė susiduria su didėjančiais kaltinimais antisemitizmu. Į koaliciją įtraukus partiją „Nemuno aušra”, kilo protestai visoje šalyje ir tarptautinis susirūpinimas, ypač po prieštaringų parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. Šis įvykis žymi kritinį posovietinės Lietuvos demokratijos kelio momentą ir kelia klausimų dėl šalies įsipareigojimo mažumų teisėms ir demokratinėms vertybėms. Augant įtampai ir Konstituciniam Teismui ruošiantis nagrinėti koalicijos teisėtumą, lieka neaiškios pasekmės Lietuvos vidaus stabilumui ir tarptautinei padėčiai.

Koalicijos formavimas ir politinė įtampa

Lietuvos politinis kraštovaizdis smarkiai pasikeitė, nes Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suformavo naują valdančiąją koaliciją esant dideliam chaosui ir prieštaravimams.

LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės ir kandidato į premjerus Gintauto Palucko vadovaujamas koalicijos formavimo procesas susidūrė su didelėmis kliūtimis, o buvęs premjeras Saulius Skvernelis jį apibūdino kaip „visišką chaosą”.

LSDP, užsitikrinusi 52 vietas Seime, tapo dominuojančia jėga koalicijoje, kuri galiausiai iš viso surinko 86 vietas.

Tačiau partijos sprendimas įtraukti „Nemuno aušrą”, nepaisant prieštaringai vertinamos jos lyderio praeities, sukėlė protestus ir sukėlė abejonių dėl koalicijos patikimumo. G. Paluckas patvirtino, kad J. Žemaitaitis nedirbs naujosios vyriausybės kabinete dėl vykstančio baudžiamojo tyrimo dėl antisemitinių pareiškimų.

Galutinis susitarimas buvo pasiektas lapkričio pradžioje po kelias savaites trukusių įtemptų derybų.

Koalicija siekia įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama spręsti didėjančių pragyvenimo išlaidų, smarkiai paveikusių Lietuvos namų ūkius, problemą.

Ši permaina žymi ryškų perėjimą nuo ankstesnės konservatyvios vyriausybės prie centro-kairės administracijos.

Nepaisant matematinės jėgos – 86 vietų, koalicijos stabilumas išlieka neaiškus.

Naujajai vyriausybei, patvirtintai 85 balsais prieš 14 ir 28 susilaikius, iš karto teks spręsti svarbiausius klausimus, tokius kaip didėjančios pragyvenimo išlaidos, nacionalinis saugumas ir socialinių išlaidų reformos.

Žemaitaičio kontroversija

Didelis politinis skandalas kilo, kai Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui už antisemitinius pasisakymus 2023 m. buvo iškelta baudžiamoji byla ir pažeista Konstitucija.

Gegužės-birželio mėnesiais jis socialiniame tinkle „Facebook” paskelbė penkias kurstančias žinutes, įskaitant melagingus teiginius apie 1944 m. Pirčiupių žudynes ir antisemitinius riksmus, nukreiptus prieš žydų bendruomenę.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandį nusprendė, kad J. Žemaitaitis sulaužė parlamentaro priesaiką ir pažeidė Konstituciją.

Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą ir pateikė jam kelis kaltinimus dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto neigimo.

Anksčiau jis ėjo Seimo vicepirmininko pareigas, kol 2019 m. per balsavimą dėl nepasitikėjimo buvo nušalintas.

Parlamentas atėmė iš jo neliečiamybę, kad jam būtų pateikti šie kaltinimai.

Ginčas sustiprėjo, kai prie valdančiosios koalicijos prisijungė Žemaitaičio partija „Nemuno aušra”, sulaukusi Lietuvos politikų, žydų bendruomenės ir užsienio diplomatų kritikos.

Nors J. Žemaitaitis teigė, kad savo pasisakymais tik kritikavo Izraelio veiksmus, o vėliau laiške ambasadoriams išreiškė apgailestavimą, Žmogaus teisių stebėjimo institutas jo pasisakymus įvertino kaip akivaizdžią neapykantos kalbą.

Šis skandalas išryškino platesnį susirūpinimą dėl didėjančio antisemitizmo Lietuvos politikoje ir visuomenėje ir pakenkė šalies tarptautinei reputacijai.

Tarptautinės bendruomenės reakcija

Tarptautinės bendruomenės reakcija į ginčą dėl J. Žemaitaičio buvo greita ir nedviprasmiška. JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benas Kardinas (Ben Cardin) viešai pasmerkė sprendimą įtraukti „Nemuno aušrą” į valdančiąją koaliciją.

Tuo tarpu Vokietijos socialdemokratai paskelbė atidžiai stebintys situaciją. Europos Parlamento frakcijų vadovai paragino imtis neatidėliotinų veiksmų ir pareikalavo išmesti „Nemuno aušrą” iš koalicijos. Politinės partijos visoje Europoje pabrėžė, kad svarbu atmesti ekstremistines koalicijas.

Tarptautinio susirūpinimo mastas akivaizdus:

1. Daugiau nei 5 000 protestuotojų, susirinkusių prie Lietuvos parlamento
2. Daugybė tarptautinės žiniasklaidos priemonių plačiai nušvietė šį ginčą
3. Europos Parlamento vadovai paskelbė oficialius pareiškimus, kuriuose atmetė antisemitizmą
4. Pagrindiniai saugumo partneriai signalizuoja apie galimą būsimų susitarimų persvarstymą

Diplomatinės pasekmės gali turėti toli siekiančių pasekmių Lietuvos tarptautiniams santykiams, ypač su svarbiais saugumo garantais Vašingtone ir Berlyne.

Ginčas sukėlė susirūpinimą dėl galimo poveikio būsimam karinių pajėgų dislokavimui ir saugumo susitarimams. Kadenciją baigiantis gynybos ministras pabrėžė, kad J. Žemaitaitis neatstovauja Lietuvos vertybėms ir pozicijai.

Be to, Lietuvos nevyriausybinės organizacijos atviru laišku socialdemokratams prisijungė prie pasipriešinimo choro, pabrėždamos neatidėliotiną būtinybę spręsti šias problemas.

Konstitucinio Teismo sprendimas

Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendime dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio konstatuota, kad jo antisemitiniai pasisakymai buvo šiurkštus Konstitucijos ir priesaikos pažeidimas.

Šis reikšmingas sprendimas, kurį priėmė teismo pirmininkas Gintaras Goda, sukuria svarbų teisinį precedentą sprendžiant valstybės pareigūnų neapykantos kalbos problemą Lietuvoje.

Sprendimas sustiprina konstitucines viešojo diskurso ribas, o norint atimti iš J. Žemaitaičio mandatą reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 85 parlamento nariai.

Balandžio 26 d. teismui priėmus sprendimą, Lietuvos parlamentas nedelsdamas pradėjo apkaltos procedūrą parlamentarui.

Nepaisant neišspręstų teisinių klausimų, Socialdemokratų partija priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą sudaryti koaliciją su „Nemuno aušra”.

Pagrindinės teismo teisinės išvados

Lietuvos Konstitucinis Teismas savo svarbų sprendimą grindė dviem pagrindinėmis šalies Konstitucijos nuostatomis: Konstitucijos 21 straipsniu, kuriuo saugomas žmogaus orumas, ir 25 straipsniu, kuriame kalbama apie žodžio laisvės apribojimus.

Teismas nustatė, kad Žemaitaičio įrašai socialinėje žiniasklaidoje tiesiogiai pažeidė šiuos konstitucinius principus dėl antisemitinės retorikos ir dezinformacijos, nukreiptos prieš žydų bendruomenes, skleidimo.

Ministras Pirmininkas G. Paluckas pažadėjo imtis skubių veiksmų šiems pažeidimams pašalinti ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis nulinės tolerancijos antisemitizmui politikos.

Teismo atliktas įrodymų tyrimas atskleidė keturis esminius pažeidimus:

1. Buvo paskelbti kurstytojiški antisemitiniai eilėraščiai, skatinantys smurtą ir diskriminaciją prieš žydų tautybės asmenis.
2. Pavojingų sąmokslo teorijų apie žydų bendruomenes, kenkiančių socialinei sanglaudai, skleidimas.
3. Provokuojančių pareiškimų apie Izraelio ir Palestinos konfliktą, kurie kurstė religinę neapykantą, skelbimas.
4. Strateginis socialinės žiniasklaidos platformų naudojimas siekiant skleisti antisemitinius pranešimus plačiai auditorijai.

Nutarime pabrėžiama, kad tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės normos ir sulaužoma parlamentaro priesaika. Žmogaus teisių organizacijos išreiškė didelį susirūpinimą dėl šių išvadų ir jų pasekmių Lietuvos demokratijai.

Šis sprendimas sukūrė svarbų teisinį precedentą sprendžiant neapykantos kalbos problemą Lietuvos politiniame diskurse ir kartu sustiprino šalies įsipareigojimą ginti žmogaus teises ir orumą demokratinėje sistemoje.

Nustatyti Konstitucijos pažeidimai

Išsamiai išnagrinėję Remigijaus Žemaitaičio veiklą socialinėje žiniasklaidoje, Konstitucinio Teismo teisėjai nustatė daugybę pamatinių Lietuvos teisinės sistemos pažeidimų, konkrečiai nurodydami 21 ir 25 straipsnių pažeidimus. Teismas nustatė, kad R. Žemaitaičio teiginiai tiesiogiai pažeidė žmogaus teises ir orumą ir kartu kurstė tautinę, rasinę, religinę ir socialinę neapykantą. Šis sprendimas priimtas tais pačiais metais, kai Konstitucinis Teismas priėmė kitą svarbų sprendimą, kuriuo anti-LGBTI įstatymus pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, tuo parodydamas teismo įsipareigojimą ginti žmogaus teises.

Teismo sprendime pabrėžiama, kad J. Žemaitaičio veiksmai iš esmės prieštaravo žodžio ir sąžinės laisvės principams, ypač atkreipiant dėmesį į jo kryptingą retoriką prieš žydų bendruomenę. Buvo pripažinta, kad savo pasisakymais jis sulaužė parlamentaro priesaiką ir šiurkščiai pažeidė konstitucinius principus. Šis sprendimas galiausiai lėmė jo apkaltą Lietuvos parlamente ir tapo reikšmingu precedentu Lietuvos konstitucinės teisės taikymo srityje.

Teisinio precedento reikšmė

Naujausi Konstitucinio Teismo nutarimai dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio sukūrė tris svarbius teisinius precedentus Lietuvos konstitucinėje teisėje, ypač susijusius su neapykantos kalba ir diskriminacine retorika politiniame diskurse.

Nutarimas nustato naują politinių pasisakymų vertinimo pagal konstitucinius standartus sistemą, galinčią turėti įtakos būsimoms byloms, susijusioms su panašiais pažeidimais.

Kadangi Konstitucinio Teismo įgaliojimai nustatyti parlamentarų pasisakymų atitiktį Konstitucijai yra aiškiai apibrėžti, šiuo sprendimu sukuriamas patikimas kovos su neapykantos kalba aukščiausiu politiniu lygmeniu mechanizmas.

Po to, kai buvo apkaltintas priešiškumo žydams kurstymu, J. Žemaitaitis atsistatydino iš parlamento anksčiau, nei įvyko balsavimas dėl apkaltos.

Šio sprendimo teisinės pasekmės peržengia tiesioginės bylos ribas:

1. aiškią ribą, kada politinė kalba peržengia konstitucines ribas
2. oficialus galimai diskriminuojančių pareiškimų parlamentinės peržiūros procesas
3. reikalavimas surinkti 85 įstatymų leidėjų balsus, kad būtų atimtas mandatas dėl konstitucijos pažeidimų
4. Precedentinis pagrindas būsimoms neapykantos kalbos byloms politiniame kontekste

Šis sprendimas atitinka platesnes Europos teisines tendencijas, pabrėžiančias apsaugą nuo neapykantos kalbos, ir tuo pačiu sustiprina Lietuvos įsipareigojimą laikytis žmogaus teisių standartų savo politinėse institucijose.

Vieši protestai ir pilietiniai neramumai

Lietuvoje kilo didelis protesto judėjimas – prie parlamento Vilniuje susirinko apie 5 000 demonstrantų, kurie nepritarė „Nemuno aušros” įtraukimui į valdančiąją koaliciją.

Pagrindiniame mitinge, pavadintame „Dešimt minučių tylos”, buvo sakomos kalbos ir iškilmingai pagerbtas Holokausto aukų atminimas, mažesnės demonstracijos vyko Kaune ir Tauragėje.

Protestuotojai, vadovaujami žinomų aktyvistų, tarp jų ir teisininko Justino Žilinsko, pabrėžė netoleruojantys antisemitizmo politikoje ir išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos tarptautinės reputacijos. Viso taikaus susirinkimo metu demonstrantai mojavo Lietuvos ir Izraelio vėliavomis.

Masinis mitingas prieš koaliciją

2024 m. lapkričio 14 d. įvyko didžiausia pastaruoju metu Lietuvoje vieša demonstracija prieš antisemitizmą. 2024 m. lapkričio 14 d. prie parlamento pastato Vilniuje susirinko apie 4000 protestuotojų, kurie nepritarė „Nemuno aušros” įtraukimui į koalicinę vyriausybę.

Vadovaujami teisininko ir rašytojo Justino Žilinsko, demonstrantai pabrėžė būtinybę nustatyti aiškias ribas politikoje, ypač dėl nulinės antisemitizmo tolerancijos.

Protesto intensyvumą pabrėžė:

1. iškilminga tylos minute pagerbtos Holokausto aukos
2. Kaune ir Tauragėje vienu metu kilo mažesni protestai
3. Europos Parlamento frakcijų vadovai prisijungė prie raginimo išmesti „Nemuno aušrą
4. Asmeniniai litvakų paveldą turinčių protestuotojų liudijimai

Mitingas įgavo papildomos reikšmės dėl vykstančio teisminio proceso prieš „Nemuno aušros” lyderį Remigijų Žemaitaitį, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl neapykantos žydų tautybės žmonėms kurstymo ir kuris pripažintas kaltu dėl Konstitucijos pažeidimų.

Nepaisant visuomenės pasipiktinimo ir tarptautinio spaudimo, Lietuvos socialdemokratų partija sudarė koaliciją su „Nemuno aušra”, sukeldama susirūpinimą dėl Lietuvos tarptautinės reputacijos ir įsipareigojimo kovoti su antisemitizmu.

Augantis pasipriešinimo judėjimas

Visuomenės pasipriešinimas „Nemuno aušros” įtraukimui į koalicinę vyriausybę peraugo į ilgalaikį pasipriešinimo judėjimą visoje Lietuvoje. Didžiausia demonstracija prie parlamento pastato Vilniuje sutraukė apie 4 000 protestuotojų, o Kaune ir Tauragėje tuo pat metu vyko mitingai, kurių pirmajame dalyvavo apie 400 dalyvių.

Protestai, kurių pagrindinis akcentas – dešimties minučių tylos mitingas, atspindi giliai įsišaknijusį susirūpinimą dėl „Nemuno aušros” lyderiui Remigijui Žemaitaičiui mestų kaltinimų antisemitizmu. Nepaisant jo teiginių, kad jis tik kritikavo Izraelį, protestuotojai atkreipia dėmesį į ankstesnį Konstitucinio Teismo nuosprendį dėl priesaikos ir Konstitucijos pažeidimo.

Pasipriešinimo judėjimas neapsiriboja vien rinkimų politika, o dėmesį sutelkia į esminius politinės moralės ir Lietuvos tarptautinės padėties klausimus. Demonstrantai pabrėžia nulinę antisemitizmo toleranciją ir reikalauja aukštesnių etikos standartų valstybės vadovams.

Plačiai paplitęs šių protestų pobūdis, apimantis daugelį Lietuvos miestų, rodo, kad egzistuoja didelis pilietinis judėjimas, susirūpinęs koalicijos poveikiu šalies reputacijai ir politiniam stabilumui. Šis pilietinis sukilimas atkreipė tarptautinį dėmesį į Lietuvos atsaką į įtarimus dėl antisemitizmo jos valdžios struktūroje.

Prezidento pozicija

Prezidentas Gitanas Nausėda, formuojant naująją Vyriausybę, Lietuvos politinėje erdvėje išryškėjo kaip tvirtas balsas prieš antisemitizmą. Jo kritika Remigijui Žemaitaičiui ir abejonės dėl „Nemuno aušros” įtraukimo į koaliciją parodė jo įsipareigojimą išlaikyti Lietuvos tarptautinę reputaciją ir demokratines vertybes.

Prezidento pozicija sulaukė didelio tarptautinio palaikymo, ypač iš Vokietijos fondų ir JAV pareigūnų, kurie pritarė jo nuogąstavimams dėl koalicijos sudėties. Jo įtaka prisidėjo prie keleto svarbių pokyčių:

1. Sėkmingas prokuroro prašymas panaikinti J. Žemaitaičio parlamentinę neliečiamybę
2. Koalicijos persvarstymas dėl „Nemuno aušros” narių įtraukimo į ministrų kabineto postus
3. Vilniuje ir kituose miestuose mobilizuojasi tūkstančiai protestuotojų
4. sustiprinta galimų ministrų kabineto narių, ypač nepartinių technokratų, skyrimo kontrolė

Nausėdos pozicija atspindėjo platesnį susirūpinimą dėl Lietuvos tarptautinės partnerystės, ypač dėl saugumo susitarimų su Vokietija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Jo veiksmai buvo svarbūs formuojant tiek vidaus politiką, tiek palaikant Lietuvos pozicijas Europos bendrijoje, ypač dėl vieningos pozicijos prieš antisemitizmą.

Poveikis žydų bendruomenei

Nors Holokausto istorinės žaizdos tebėra giliai įsišaknijusios Lietuvos kolektyvinėje atmintyje, šiandien žydų bendruomenė susiduria su naujais iššūkiais stiprėjant antisemitinėms nuotaikoms. Bendruomenė, kuri per Antrąjį pasaulinį karą neteko maždaug 90 proc. iš 208 000 narių, dabar susiduria su vis didesniu susirūpinimu dėl visuomenės saugumo ir kultūros išsaugojimo.

Žydų lyderiai išreiškė didelį susirūpinimą dėl didėjančios tolerancijos antisemitinei retorikai politiniame diskurse, ypač atkreipdami dėmesį į tokius politikus, kaip Remigijus Žemaitaitis, kandidatuojančius į parlamentą, nors ir reiškiančius antisemitines pažiūras. Toks politinis klimatas iš naujo sukėlė baimę bendruomenėje, kuri vis dar išgyvena beveik visiško sunaikinimo per Holokaustą traumą.

Poveikis neapsiriboja tik tiesioginiais saugumo klausimais, bet turi įtakos žydų kultūros paveldo išsaugojimui ir bendruomenės vystymuisi. Išlikus tik daliai prieškario žydų gyventojų, pastangos išsaugoti kultūrines tradicijas ir institucijas susiduria su dideliais iššūkiais.

Dabartinė geopolitinė įtampa ir didėjantis pasaulinis antisemitizmas dar labiau apsunkino bendruomenės padėtį, todėl vis dažniau raginama imtis griežtesnių švietimo iniciatyvų ir teisinės apsaugos, kad istorinės tragedijos nepasikartotų.

Demokratinėms vertybėms gresia pavojus

Koalicijos su prieštaringai vertinama partija „Nemuno aušra” sudarymas sukėlė Lietuvos demokratijos principų krizę ir išprovokavo plačius protestus šalies viduje bei tarptautinį pasmerkimą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas įtraukti į koaliciją partiją, kurios lyderiui pareikšti įtarimai antisemitizmu, sulaukė aštrios pagrindinių sąjungininkių, įskaitant JAV, Vokietiją ir Lenkiją, kritikos.

Demokratinių vertybių erozija pasireiškė keliais susirūpinimą keliančiais būdais:

1. Daugiau kaip 5 000 piliečių išėjo į Vilniaus gatves protestuoti prieš koalicijos sudarymą.
2. Vokietijos fondai suabejojo Lietuvos, kaip demokratinės partnerės, patikimumu.
3. Vokietijos Bundestagas priėmė specialią rezoliuciją dėl šios situacijos.
4. Tarptautiniai sąjungininkai paragino pašalinti antisemitines jėgas iš valdžios.

Ginčas atskleidė gilų susiskaldymą Lietuvos politinėje erdvėje, o opozicijos lyderiai pasmerkė LSDP sprendimą kaip demokratinių principų išdavystę.

Sudėtingų Lietuvos istorinių santykių su žydų bendruomene fone ši politinė krizė iškėlė esminių klausimų apie šalies įsipareigojimą tolerancijai ir demokratinėms vertybėms šiuolaikinėje Europos politikoje.

Poveikis nacionaliniam saugumui

„Nemuno aušros” įtraukimas į Lietuvos valdančiąją koaliciją sukėlė rimtų rūpesčių nacionaliniam saugumui, kurie neapsiriboja vien vidaus politika.

Dėl šios situacijos Lietuvos įsipareigojimai NATO ir Europos Sąjungai yra atidžiau tikrinami, o tai gali kelti pavojų esminėms partnerystėms ir susitarimams gynybos srityje.

Ypač didelį susirūpinimą kelia Vokietijos planuojamas brigados dislokavimas Lietuvoje, kuris gali susidurti su komplikacijomis didėjant tarptautiniam nerimui.

Jungtinės Valstijos jau išreiškė griežtą nepritarimą, o Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pasmerkė šį koalicijos sprendimą.

Ši diplomatinė įtampa kilo lemiamu metu, kai Lietuva siekia išlaikyti 3,5 % BVP dydžio išlaidas gynybai ir sustiprinti savo pozicijas prieš kylančius saugumo iššūkius, ypač iš Kinijos ir Rusijos.

Vyriausybės įsipareigojimas vengti santykių su Rusijos valdžios institucijomis ir įsipareigojimas remti Ukrainą 0,25 % BVP kasmet rodo jos strateginius prioritetus.

Tačiau šiems saugumo tikslams gali pakenkti koalicijos sudėtis, nes tarptautiniai partneriai iš naujo įvertina savo gynybos įsipareigojimus ir saugumo garantijas Lietuvai dėl prieštaringai vertinamo „Nemuno aušros” įtraukimo į koaliciją.