Įsivaizduokite, kad tvarkote seniai neliestą buto rūsį ir ranka užkliūva už kažko sunkaus, metalinio, ko ten neturėtų būti. Būtent taip birželio 14 dieną nutiko trims žmonėms skirtinguose Lietuvos kampeliuose — ir visais atvejais radinys buvo toks, dėl kurio iškart kviesta policija.
Kaune — šautuvas bute
Pirmasis pranešimas policijai atėjo iš Kauno. Birželio 14 dieną, apie 12 valandą 7 minutes, Partizanų gatvėje butą tvarkęs vyras, gimęs 1987 metais, aptiko lygiavamzdį šautuvą. Ginklo markė ir modelis, pareigūnų teigimu, dar nustatinėjami — tai gali užtrukti, nes lygiavamzdžiai šautuvai dažnai būna senesnės gamybos, be aiškių serijinių numerių ar gamintojo žymų.
Kartu su šautuvu rasta ir 14 įvairaus kalibro šovinių. Policija kol kas neatskleidžia, ar šoviniai buvo tinkami naudoti, tačiau pats faktas, kad bute, kurį kažkas nuomojo ar ketino nuomoti, gulėjo kovinis ginklas su šaudmenimis, kelia klausimų — kam jis priklausė ir kodėl buvo paliktas.
Tauragėje — savadarbis ginklas rūsyje
Tą pačią dieną, apie 18 valandą 35 minutes, panaši situacija susiklostė Tauragėje. Miško gatvėje buto rūsį tvarkiusi moteris, gimusi 1983 metais, aptiko savadarbį šaunamąjį ginklą. Tai iš esmės keičia bylos pobūdį — savadarbiai ginklai Lietuvoje yra ypač retas radinys, o jų gamyba ir laikymas vertinami griežčiau nei standartinių ginklų, nes jie nelegalūs pagal apibrėžimą.
Policijos praktikoje savadarbiai ginklai dažniausiai siejami su asmenimis, turinčiais techninių žinių — šaltkalviais, tekintojais ar tiesiog žmonėmis, išmanančiais metalo apdirbimą. Tauragės atveju pareigūnai aiškinasi, ar ginklas buvo pagamintas buto gyventojo, ar atkeliavo iš kitur. Kol kas įtarimai niekam nepareikšti — tyrimas tik pradėtas.
Molėtų rajone — 49 šoviniai kieme
Trečiasis radinys užfiksuotas Molėtų rajone, Paluokesos kaime. Apie 18 valandą 15 minučių policijos pareigūnai, atvykę į namo kiemą, rado ir paėmė 49 mažo kalibro šovinius. Skirtingai nei Kauno ir Tauragės atvejai, čia šoviniai rasti ne patalpų viduje, o kieme — tai gali reikšti, kad jie buvo paslėpti arba tiesiog pamesti.
Mažo kalibro šoviniai Lietuvoje dažniausiai naudojami sportiniam šaudymui arba smulkių kenkėjų medžioklei, tačiau be leidimo jų laikymas yra toks pats nusikaltimas kaip ir kovinio ginklo disponavimas. 49 vienetai — tai jau ne atsitiktinai pamiršta dėžutė, o kiekis, kuris rodo sąmoningą laikymą.
Ką sako įstatymas
Visi trys atvejai tiriami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį — neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šis straipsnis numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Svarbu suprasti, kad tyrimas pradėtas dėl paties disponavimo fakto — ne prieš konkretų asmenį, o dėl įvykio. Pareigūnai pirmiausia aiškinasi, kam priklausė rasti ginklai ir šaudmenys bei kaip jie atsidūrė aptikimo vietose. Jei paaiškėja, kad ginklą paliko ankstesnis buto nuomininkas ar savininkas, atsakomybė gali kristi ant jo, o ne ant radusio asmens.
Vis dėlto policija primena, kad radus ginklą ar šaudmenis, jokiu būdu negalima jų liesti, bandyti išardyti ar perkelti. Pirmas ir vienintelis teisingas veiksmas — skambutis bendruoju pagalbos numeriu 112. Pareigūnai atvyks, įvertins situaciją ir saugiai paims radinį.
Kodėl ginklai atsiduria ten, kur jų neturėtų būti
Policijos praktikoje yra keli tipiniai scenarijai. Pirmas — ginklas priklausė ankstesniam buto savininkui ar nuomininkui, kuris jį laikė nelegaliai, o išvykdamas ar mirdamas paliko. Antras — ginklas buvo paslėptas specialiai, dažnai siekiant jį panaudoti vėliau arba perduoti kitam asmeniui. Trečias — ginklas yra karo ar pokario laikų palikimas, ypač kaimo vietovėse, kur sovietmečiu ar dar anksčiau žmonės slėpdavo ginklus dėl istorinių aplinkybių.
Kauno atvejis — butas mieste, tikėtina, nuomojamas — veikiausiai patenka į pirmą ar antrą kategoriją. Tauragės savadarbis ginklas rūsyje — į antrą. O Molėtų kaimo šoviniai kieme gali būti bet kuris iš trijų variantų, nors kaimo vietovėse istorinis palikimas yra dažnesnis.
Pareigūnai pabrėžia, kad net ir senas, istoriškai paliktas ginklas yra pavojingas. Šoviniai, ypač laikyti drėgnoje aplinkoje, gali būti nestabilūs, o savadarbiai ginklai — neprognozuojami. Vienas neatsargus judesys gali baigtis sprogimu ar šūviu.
Ką daryti radus įtartiną daiktą
Policija pateikia aiškią veiksmų seką. Pirmiausia — nesiliesti. Jokiu būdu neimti į rankas, nebandyti išardyti, nejudinti. Antra — atsitraukti nuo radinio ir įspėti kitus, kad nesiartintų. Trečia — skambinti 112 ir tiksliai nurodyti vietą bei apibūdinti, kas rasta. Pareigūnai atvyks su specialia įranga ir saugiai paims daiktą.
Taip pat svarbu žinoti, kad asmuo, radęs ginklą ir apie tai pranešęs, nėra baudžiamas — priešingai, toks elgesys yra teisingas ir skatinamas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tiems, kurie ginklą laikė, slėpė ar gamino. Radėjas, kuris iškart kviečia policiją, veikia pagal įstatymą.
Visi trys šios dienos radėjai pasielgė būtent taip — radę ginklus ar šaudmenis, jie nedelsdami informavo pareigūnus. Dėl to ginklai ir šaudmenys jau paimti, o pavojus pašalintas. Dabar policijos darbas — išsiaiškinti, iš kur jie atsirado.
Dažnai užduodami klausimai
- Ką daryti, jei tvarkydamas butą ar rūsį radau ginklą?
- Nesiliesti, atsitraukti, įspėti kitus ir nedelsiant skambinti 112. Jokiu būdu nebandyti ginklo išardyti, perkelti ar apžiūrėti iš arti. Pareigūnai atvyks ir saugiai paims radinį.
- Ar man gresia bauda, jei radau ginklą ir apie jį pranešiau?
- Ne. Asmuo, radęs ginklą ir nedelsdamas apie tai pranešęs policijai, nėra baudžiamas. Atsakomybė kyla tik tam, kas ginklą laikė, slėpė ar gamino be leidimo.
- Kokia bausmė gresia už neteisėtą ginklo laikymą?
- Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį — bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Konkreti bausmė priklauso nuo ginklo tipo, kiekio ir aplinkybių.