Jei rytoj kauktų sirenos, ar žinotumėte, kur bėgti? Priedangų žemėlapis, kurį verta atsidaryti šiandien

Yra trys lygiai pavojaus, apie kuriuos didžioji dalis gyventojų iki šiol žinojo miglotai: geltona, raudona, balta. Ne, tai ne apie oro taršą ir ne apie alergijų žemėlapį. Tai apie tai, ką daryti, kai virš Lietuvos pasirodo neatpažintas dronas.

Pastarosiomis savaitėmis į Lietuvos teritoriją įskridus keliems dronams ir paskelbus oro pavojaus įspėjimus, gyventojai skubėjo ieškoti priedangų. Ir tada daugelis pirmą kartą susidūrė su klausimu: o kur iš tikrųjų yra artimiausia saugi vieta?

LRT.lt paskelbtas Lietuvos priedangų žemėlapis tapo vienu praktiškiausių pastarojo meto įrankių kiekvienam, norinčiam žinoti atsakymą dar prieš kaukiant sirenoms. O sistema, pasirodo, kur kas aiškesnė nei dauguma įsivaizdavo — tereikia suprasti tris spalvas.

Priedanga — tai ne slėptuvė ir ne bunkeris. Tai vieta, skirta trumpalaikei, iki kelių valandų trunkančiai apsaugai kilus oro pavojui. Ji saugo nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu: nuo atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų ir net atsitiktinių kulkų.

O dabar svarbiausia dalis: kur tos priedangos yra? Sąrašas platesnis, nei gali atrodyti. Priedangai tinka gyvenamųjų daugiabučių rūsiai, visuomeninės paskirties pastatų požeminės dalys, laisvalaikio ir pramogų centrų rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, technologiniai ir transporto tuneliai, pėsčiųjų perėjos, įmonių ir sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos — rūbinės, dušai, rūsiai, taip pat nedegių medžiagų sandėliai.

Tai reiškia, kad beveik kiekviename mieste, miestelyje ar rajone yra ne viena, o kelios dešimtys potencialių priedangos vietų. Tik klausimas, ar žinote, kur jos yra jūsų rajone.

Sistemos šerdis — trys pavojaus lygiai, pažymėti spalvomis. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų. Tai signalas, kad objektų, galinčių kelti pavojų, Lietuvos teritorijoje dar nėra, tačiau situacija stebima. Gyventojų prašoma išlikti ramiems, nusimatyti saugią vietą, o pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą — skambinti 112.

Raudona spalva reiškia tikrą oro pavojų. Taikos metu tai situacija, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad įskris. Čia laikas veikti: nedelsiant vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus, skubėti į artimiausią priedangą, o jei jos nėra — slėptis saugioje patalpoje laikantis vadinamosios dviejų sienų taisyklės. Tai reiškia, kad tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos — pavyzdžiui, vidinis vonios kambarys bute, apsuptas koridoriaus ir išorinės sienos.

Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra. Gyventojai gali palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau raginami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją per LRT ar portalą LT72.lt.

Trys spalvos — trys skirtingi veiksmų scenarijai. Sistemos paprastumas yra jos stiprybė: žmogui, išgirdusiam sirenas ar gavusiam pranešimą į telefoną, nereikia analizuoti situacijos. Pakanka atpažinti spalvą ir žinoti iš anksto nusimatytą kelią.

O štai čia ir slypi silpniausia grandis. Lietuvos priedangų žemėlapis egzistuoja, tačiau kiek žmonių iš tikrųjų žino, kur yra jų artimiausia priedanga? Kiek iš mūsų gali pasakyti, ar po mūsų daugiabučiu esantis rūsys yra paženklintas specialiuoju ženklu ir pritaikytas priedangai?

Civilinės saugos specialistai rekomenduoja kiekvienam gyventojui atlikti vieną paprastą veiksmą dar šiandien: nueiti į LRT.lt paskelbtą žemėlapį, surasti savo gyvenamąją vietą ir įsiminti bent dvi artimiausias priedangas. Pirmąją — pačiame artimiausiame pastate, antrąją — kaimynystėje, jei pirmoji būtų nepasiekiama. Antras žingsnis — pasidalinti šia informacija su šeimos nariais, ypač vyresnio amžiaus artimaisiais, kurie gali nesinaudoti internetu.

Taip pat verta žinoti: jei priedangos pasiekti nepavyksta, alternatyva gali būti bet kokia dauba, griovys, požeminė pėsčiųjų perėja ar tunelis. Šios vietos nėra paženklintos specialiais ženklais, tačiau fizinė apsauga, kurią jos suteikia — žemės sluoksnis virš galvos, gelžbetoninės sienos — yra žymiai geresnė nei likti atviroje erdvėje.

Beje, nemažai painiavos kelia priedangos ir slėptuvės atskyrimas. Slėptuvė — tai ilgalaikė struktūra su autonominėmis gyvybės palaikymo sistemomis, skirta išbūti dienas ar savaites. Priedanga — trumpalaikė apsauga iki kelių valandų. Lietuvoje šiuo metu aktyviai plečiamas būtent priedangų, o ne slėptuvių tinklas, nes tai greičiau, pigiau ir praktiškiau.

Lietuvos priedangų sistema nėra baigtas projektas. Ji nuolat atnaujinama, o pastarieji įvykiai — įskridę dronai, oro erdvės pažeidimai — tik paspartino šį procesą. Tačiau net ir geriausia sistema neveikia, jei žmonės nežino, kaip ja naudotis.

Trys spalvos. Kelių minučių pasiruošimas. Artimiausios priedangos adresas atmintyje. Trys dalykai, kurie skiria paniką nuo veiksmų, kai kitą kartą kauks sirenos.