Antradienio rytą į Lietuvos degalines užsukę vairuotojai pamatė skaičius, kurių nematė jau seniai — benzino kaina per naktį šoktelėjo daugiau nei penkiais procentais. Tai reiškia, kad pilno bako pripylimas 50 litrų automobiliui atsiėjo maždaug keturiais eurais brangiau nei pirmadienį.
Ką rodo sausieji skaičiai
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) antradienio ryto duomenimis, vidutinė benzino kaina Lietuvoje siekė 1,84 euro už litrą — 5,1 procento daugiau nei pirmadienį, kai litras kainavo 1,75 euro. Dyzelinas pabrango 3,4 procento iki 1,90 euro (pirmadienį buvo 1,84 euro). Suskystintos naftos dujos (SND) pabrango vos 0,1 procento ir vidutiniškai kainavo 0,84 euro.
Skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių degalinių išlieka ryškūs. Pigiausias benzinas antradienį buvo „Littaura" degalinėse Tauragėje — 1,63 euro už litrą. Brangiausias — I. Stonkuvienės prekybos įmonės degalinėje Kartenoje, kur litras benzino kainavo 1,95 euro.
Dyzelino atveju žirklės dar platesnės: nuo 1,72 euro dviejose „Jozita" tinklo degalinėse iki 2,03 euro dviejose „Circle K" degalinėse — skirtumas siekia beveik 31 centą už litrą, arba beveik 16 eurų pilnam bakui.
Kas traukia kainas aukštyn
Pagrindinė priežastis — naftos rinka. Birželio 9 dieną Brent naftos kaina rinkoje siekė 94,25 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, dar gegužės pradžioje barelis kainavo apie 85 dolerius. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir ribojama pasiūla iš OPEC+ šalių palaiko spaudimą naftos kainoms jau kelias savaites iš eilės.
Didmeninė benzino kaina birželio 8 dieną Lietuvoje buvo 1,55 euro, dyzelino — 1,67 euro. Pridėjus akcizus, PVM ir degalinių maržą, galutinė kaina ir pasiekė tuos 1,84 ir 1,90 euro.
Tai ne pirmas toks šuolis šiemet — gegužės pabaigoje benzino litras taip pat buvo pakilęs iki 1,80 euro, bet tada per kelias dienas nukrito atgal. Šįkart situacija kitokia: OPEC+ valstybės birželio pradžioje pratęsė gavybos apribojimus, o JAV vasaros vairavimo sezonas tradiciškai didina paklausą. Abu veiksniai veikia ta pačia kryptimi.
Lietuvos kontekste svarbus ir dar vienas aspektas — akcizų politika. Nuo šių metų pradžios dyzelino akcizas padidintas iki ES minimalaus lygio, o tai reiškia, kad bet koks naftos kainos šuolis dabar stipriau atsiliepia galutinei kainai nei prieš metus. Benzino akcizas kol kas nesikeitė, tačiau Seime svarstomi siūlymai jį kelti kitąmet.
Ką daryti vairuotojui
Ekspertai pataria bent jau artimiausią savaitę atidžiai rinktis degalinę — kainų skirtumas tarp tinklų šiuo metu yra didesnis nei įprastai. „Jozita" ir „Littaura" išlieka pigiausi pasirinkimai, o „Circle K" šįkart yra brangiausias tarp didžiųjų tinklų.
Degalinių programėlės ir kainų palyginimo svetainės gali sutaupyti nuo 5 iki 30 eurų per mėnesį, priklausomai nuo nuvažiuojamo atstumo. Taip pat verta prisiminti, kad važiavimo stilius — tolygus greitis be staigių pagreičių — degalų sąnaudas gali sumažinti 10–15 procentų.
Suskystintos naftos dujų vartotojai šįkart gali atsikvėpti — SND kaina praktiškai nepakito. Mažiausia dujų kaina antradienio rytą buvo 0,72 euro („Bonsa" degalinė Tauragės rajone ir „Jozita"), didžiausia — 0,96 euro („Circle K" ir „Narjanta" Kupiškio rajone).
Kas toliau
LEA duomenimis, artimiausiu metu benzino kaina gali išlikti aukštesniame lygyje, ypač jei Brent nafta peržengs 95 dolerių ribą. Tačiau sezoninis vasaros veiksnys — didesnis kelionių aktyvumas — gali būti kompensuotas didesne konkurencija tarp degalinių tinklų, kurie vasarą dažniau siūlo nuolaidų programas.
Vairuotojams belieka viena rekomendacija: stebėti kainas kasdien, nes tokie šuoliai — 5 procentai per naktį — nėra kasdienybė, bet jie parodo, kaip greitai pasaulinė naftos rinka gali pasibelsti į lietuvišką piniginę.
Ilgesnė perspektyva: kas keičiasi degalų rinkoje
Žvelgiant plačiau, Lietuvos degalų rinka išgyvena struktūrinius pokyčius. Elektromobilių dalis naujų automobilių rinkoje pamažu auga — šių metų pirmąjį ketvirtį registruota 8 procentais daugiau elektromobilių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau kol kas tai sudaro vos keletą procentų viso parko, tad benzinas ir dyzelinas dar ilgai išliks dominuojančiais.
Tuo tarpu degalinių tinklai investuoja į įkrovimo stoteles — „Circle K" vien šiemet įrengė per 50 naujų greitojo įkrovimo taškų, o „Neste" plečia savo tinklą prie pagrindinių magistralių. Tai ilgainiui keis konkurencijos pobūdį: šiandien kovojama dėl benzino kainos, rytoj — dėl kilovatvalandės.
Tačiau kol kas vairuotojams, sėdintiems prie dyzelinio ar benzininio automobilio vairo, aktualiausia išlieka tai, ką jie mato švieslentėje. Ir šį antradienį tie skaičiai buvo aukštesni nei tikėjosi daugelis.
Verta paminėti, kad panašios tendencijos stebimos ir kaimyninėse šalyse. Lenkijoje benzino litro kaina antradienį siekė apie 1,65 euro, Latvijoje — 1,78 euro, Estijoje — 1,81 euro. Lietuva lieka maždaug Baltijos šalių viduryje, nors atotrūkis nuo Lenkijos, kur akcizai mažesni, išlieka reikšmingas.
Dažnai užduodami klausimai
- Kodėl degalų kainos taip smarkiai skiriasi tarp degalinių?
- Skirtumus lemia keli veiksniai: degalinių tinklo pirkimo apimtys (didesni tinklai gali derėtis dėl geresnių didmeninių kainų), logistikos kaštai, verslo modelis (kai kurie tinklai dirba mažesne marža, kompensuodami didesniu srautu), taip pat konkurencija konkrečioje vietovėje. Mažesni tinklai dažnai gali pasiūlyti žemesnę kainą, nes turi mažesnes veiklos sąnaudas.
- Ar verta pilti pigiausią benziną — ar jis nesugadins variklio?
- Visos Lietuvoje parduodamos degalų rūšys atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus. Pigiausių degalinių benzinas nėra prastesnės kokybės — skirtumas paprastai slypi ne pačiuose degaluose, o prekės ženklo prieduose ir rinkodaros sąnaudose. Varikliui svarbiau reguliari priežiūra nei konkretaus tinklo degalai.