30 eurų per dieną arba vaikas į darbą: ką renkasi tėvai, kai vasarą užsidaro darželiai

Tauragės rajone gyvenantis tėtis Antanas portalui LRT.lt papasakojo apie situaciją, kurioje gegužės pabaigoje atsidūrė šimtai, jei ne tūkstančiai Lietuvos šeimų. Priešmokyklinis ugdymas rajone organizuojamas tik mokyklose, tad birželio 1-ąją vaikų į ugdymo įstaigas vesti nebegalima. Sprendimas? Atostogos abiem tėvams atskirai, pora stovyklų – viena mokama – ir truputis senelių pagalbos, kuriems patiems sudėtinga, nes visi dirbantys.

„Vėliau pavyko sužinoti, kad vaikus galima palikti privačiame darželyje už 30 eurų per dieną. Įperkama, bet brangoka ilgesniam laikui, todėl mes nutarėme likusias vasaros dienas geriau vestis į darbą", – pasakojo Antanas.

Tai ne išskirtinė istorija. Kai kurie tėvai skaičiuoja, kad už vaiko vasaros stovyklas per mėnesį tenka mokėti nuo 800 iki 1600 eurų. Jei vaikai du – suma dvigubėja. Trys ir daugiau – čia jau reikia ne skaičiuotuvo, o išmonės.

Kas vyksta su darželiais vasarą

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos vasarą veikia pagal savivaldybių nustatytą tvarką, kuri skiriasi priklausomai nuo miesto ar rajono. Vienur darželiai dirba visą vasarą, tik sujungia kelias grupes – mažiau vaikų, mažiau auklėtojų, bet paslauga išlieka. Kitur – durys užsiveria vos prasidėjus kalendorinei vasarai.

Jonavos rajone šiais metais tėvai buvo nustebinti naujo mero potvarkio – priešmokyklinukai ugdymo įstaigą galės lankyti tik birželį, o liepą ir rugpjūtį tokia galimybė nebus suteikiama. Kaip portalą LRT.lt informavo tėvai, anksčiau taip nebuvo – vaikai galėjo lankyti darželį visą vasarą.

„Kai rinkomės leisti vaiką į priešmokyklinę grupę darželyje, buvo žadama, kad vasarą dar galės lankyti, taip iki šiol visada būdavo", – rašoma tėvų komentare.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais Lietuvoje veikė per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lankė daugiau nei 120 tūkstančių vaikų. Vasaros atostogų metu bent dalis šių įstaigų veiklą sustabdo arba apriboja – oficialios statistikos, kiek tiksliai, nėra, tačiau tėvų patirtis rodo, kad problema plati.

Alternatyvos ir jų kaina

Vaikų vasaros stovyklos – populiariausia alternatyva, tačiau jų kainos gali smogti šeimos biudžetui. Dienos stovykla mieste kainuoja nuo 15 iki 35 eurų per dieną, savaitė – nuo 75 iki 175 eurų. Stacionarios stovyklos su nakvyne – dar brangiau, 300–500 eurų už savaitę.

Privatūs darželiai, kurie vasarą dirba be pertraukų, siūlo vietas už 20–40 eurų per dieną. Mėnesiui susidaro nuo 400 iki 800 eurų – daugeliui šeimų tai prilygsta antrai būsto nuomos įmokai.

Yra ir kūrybinių sprendimų. Vilniaus miesto savivaldybė jau kelerius metus eksperimentuoja su „atvirų durų" darželiais – budinčiomis grupėmis, kurios priima vaikus iš kitų įstaigų. Panevėžyje veikia sistema, kai keli darželiai rotuojasi: vienas dirba birželį, kitas – liepą, trečias – rugpjūtį, o vaikai gali lankyti tą, kuris tuo metu veikia.

Kai kurios savivaldybės svarsto ir savanorių įtraukimą – pavyzdžiui, studentų, studijuojančių pedagogiką, kurie vasarą galėtų prižiūrėti mažesnes vaikų grupes. Tačiau tokios iniciatyvos kol kas pavienės.

Ką sako įstatymas

Ikimokyklinio ugdymo organizavimą reglamentuoja savivaldybių tarybos – būtent jos sprendžia, kiek darželių ir kiek laiko vasarą dirbs. Švietimo įstatymas nustato, kad savivaldybė privalo užtikrinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, tačiau konkretūs vasaros darbo grafikai paliekami vietos valdžios nuožiūrai.

2023 metais priimtos Švietimo įstatymo pataisos įtvirtino, kad priešmokyklinis ugdymas tampa privalomas visiems šešiamečiams, tačiau dėl vasaros laikotarpio atskirų nuostatų nėra. Tai palieka šeimas pilkojoje zonoje – formaliai valstybė įsipareigojo ugdyti vaikus, tačiau praktiškai vasaros mėnesiais atsakomybė krenta ant tėvų pečių.

Darbo kodeksas suteikia galimybę tėvams imti nemokamas atostogas vaiko priežiūrai iki kol vaikui sueis dvylika metų, tačiau šios atostogos reiškia negautas pajamas. Be to, ne kiekvienas darbdavys palankiai žiūri į darbuotoją, prašantį trijų mėnesių pertraukos.

Praktiniai sprendimai, kuriuos renkasi šeimos

LRT.lt kalbinti tėvai dalijosi įvairiais išeičių variantais. Vieni derina atostogas – mama ima birželį, tėtis liepą, o rugpjūtį gelbsti seneliai. Kiti vaikus registruoja į kelias trumpas stovyklas paeiliui, tarp jų įterpdami kelias dienas namuose su nuotoliniu darbu.

Yra ir radikalesnių sprendimų – kai kurie tėvai tiesiog veda vaikus į darbą. „Duoti piešti, leisti lakstyti darbovietės kieme", – taip savo planą apibūdino tauragiškis Antanas. Kolegos, pasak jo, kol kas žiūri supratingai.

Tačiau ne visose darbovietėse toks variantas įmanomas. Gamyboje, prekyboje, medicinos įstaigose vaiko buvimas darbo vietoje – neįsivaizduojamas. Šioms šeimoms lieka tik mokamos alternatyvos arba šeimos narių pagalba.

Ekspertai pastebi, kad problema gilėja kartu su demografiniais pokyčiais. Seneliai, kurie anksčiau buvo patikimiausia vasaros atrama, dabar patys dirba ilgiau – pensinis amžius didėja, o daugelis vyresnių žmonių aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Dviejų kartų dirbančiųjų šeimose vaikų vasaros priežiūros klausimas tampa logistiniu galvosūkiu, neturinčiu vieno gero atsakymo.